Mano tėvai žuvo auto avarijoje, ir likau viena. Atvežė į vaikų namus ir paliko. Man tada buvo 7 metai. Ilgai vaikščiojau koridoriais. Ten buvo labai keistų vaikų, pvz. Milda sedėdavo ant palangės ir sakė man kad jos mama greit ateis, bet ji neateidavo. Namų direktorė buvo Jolanta jos veido išraiška vasada buvo surūgusi, tikriausiai del vaikų... Mano geriausė draugė buvo Marytė, ji dar ir buvo mano kambariokė. Po metų prasidėjo keisti dalykai, pradėjo griūvynėti sienos, drebėti žemė aš galvojau kad senas pastatas delto bet Marytė sakė kad ne... Direktorė Jolanta paskelbė kad naktį kažkas įsilaužė, visi sunerimo. Paskui ėjau su draugas į lauką pažaist krepšinio, kamuolys netyčia nuredėjo į krūmus, bet jį pakėlė sodininkas Valerijus. Nusprendžiau su juo susipažinti, bet jis manęs neprisileido. Aš mačiau jo akyse nepykanta. Gal tai jis buvo įsilaužėlis, piktoji dvasia?
Laukite tęsinio...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą